Nežinote, kur įdomiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais? Apsilankykite Šiaulių renginių svetainėje www.siauliai-events.lt, kurioje rasite informaciją apie Šiauliuose vykstančius ir vyksiančius renginius. Linkime smagiai bei turiningai praleisti laiką Saulės mieste!                                           Šiaulių turizmo informacijos centre galite įsigyti suvenyrų su Lietuvos ir Šiaulių atributika. Maloniai kviečiame apsilankyti! 










Balsavimas

Kokios informacijos dažniausiai ieškote mūsų svetainėje? Apie ...

lankytinas vietas
pramogas
apgyvendinimą
kitas paslaugas
Rezultatai Balsavimai
 

Šiaulių miesto istorija

ŠIAULIŲ ISTORIJOS EPIZODAI

 
 777-ojo Šiaulių gimtadienio proga Šiaulių kino meno klubas pristato trumpų paskaitų ciklą Šiaulių miesto istorijos tema.

XIII-XIV a.

1236 m. Šiaulių vietovardis „Soule" pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį. 1236 m. rugsėjo 22 diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.
XIII a. pr. jau funkcionavo lietuvių žemių konfederacija, susidariusi iš teritorinių vienetų – žemių. XIII-XIV a. rašytiniuose šaltiniuose Livonijos kronikose: Eiliuotoje Livonijos, Henriko Latvio, Hermano Vartbergės – ne kartą minimas Šiaulių žemės vardas. Tuometinė Šiaulių žemė – Žemaitijos žemių konfederacijos rytinis pakraštys - priklausė kunigaikščiams Bulioniams (Vismantui, Edvikui, Spudeikai). Šiaulių žemė, sudėtinė Žemaičių žemių konfederacijos dalis, suvaidino svarbų vaidmenį, atremiant Livonijos puolimus XIII-XIV a.

Skaityti toliau...

Bulvaro istorija

TRUMPA VILNIAUS GATVĖS ISTORINĖ APŽVALGA.
Vilniaus gatvė kartu su Tilžės gatve yra seniausios Šiaulių gatvės. Tai - istorinis traktas, vedantis iš rytų į vakarus ar atvirkščiai, taip kaip Tilžės gatvė - iš pietų į šiaurę. Apie šią kelių sankirtą ir pradėjo vystytis miestas XIII a. pradžioje. Vilniaus gatvė neprarado savo reikšmės per visus Šiaulių miesto vystymosi laikotarpius, o Lietuvos Nepriklausomybės metais ši miesto centrinė dalis ypatingai išaugo ir išgražėjo - tapo svarbiausia šiauliečių laisvalaikio leidimo ir prekybine vieta.
1915 m. vasarą Šiaulius okupavo vokiečių kariuomenė, kuri keitė visus gatvių pavadinimus, ir dabartinė Vilniaus gatvė nuo centro iki miesto ribos (beveik iki Sukilėlių kalnelio) buvo pavadinta Kuršėnų gatve. 1928 m. situaciniame plane ši gatvė jau vadinama Vilniaus gatve arba Vilenska - taip ją praminė patys šiauliečiai, itin mėgstantys vaikščioti ja, skirdavę ten susitikimus ir pasimatymus, aptardami miesto naujienas ir naujas madas. Iki pat sutemų gatvėje virė gyvenimas.
XX a. tarpukario periodu Vilniaus gatvėje išaugo mūriniai pastatai 2-4 aukštų nuo Tilžės gatvės iki Didždvario gimnazijos. Gatvė buvo apstatyta geros tarpukario architektūros - moderno pastatais, kurių nemažai yra išlikę iki šiol.
Antrojo pasaulinio karo metais miestas labai nukentėjo, dauguma pastatų šioje gatvėje buvo sugriauti arba nuniokoti bombardavimo ir gaisrų.
Sovietmečiu Vilniaus gatvės pastatai buvo atstatyti arba rekonstruoti, pritaikyti pasikeitusiems poreikiams, dauguma moderno architektūros detalių ir elementų išliko. Sugriautų pastatų vietoje pastatyti „stalinistinio" periodo architektūros gyvenamieji namai, kurių pirmuose aukštuose buvo įrengtos parduotuvės arba maitinimo įstaigos. Tuo metu Šiauliuose dirbusio gabaus architekto A. Ratniko dėka, Šiaulių centrinės dalies pastatų architektūra buvo pritaikyta nedidelio miesto masteliui, statinių mastelis „humanizuotas", todėl pompastikos, vyravusios sovietinėje pokario architektūroje, nėra. Turime pakankamai gero lygio architektūrą miesto centrinėje dalyje, kuri atspindi pastarąjį šimtmetį. Iki 1976 m. gatvėje vyko intensyvus judėjimas - ji buvo viena pagrindinių Šiaulių miesto tiek transporto, tiek komercinių arterijų.
1976 m. gatvė tapo pėsčiųjų gatve, transporto judėjimas buvo nukreiptas Aušros alėjos ir Vytauto gatvėmis. Tuometinė Vilniaus pėsčiųjų gatvė buvo unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų sąjungoje.
Šiuo metu pėsčiųjų gatvė yra labai judri ir mėgstama šiauliečių: čia daug kavinių, parduotuvių, vyksta pagrindinės miesto šventės, įvairios akcijos, mugės, kiti renginiai.

VILNIAUS BULVARO BŪKLĖ PRIEŠ REKONSTRUKCIJĄ.
Praėjusiame šimtmetyje įrengtos betono plytelių dangos ir gatvės mažoji architektūra buvo gerokai pasenusi ir nusidėvėjusi, apšvietimas neatitiko nūdienos reikalavimų, gatvės inžinerinė infrastruktūra (tinklai) reikalavo atnaujinimo.
Gatvė buvo apsodinta liepomis, kurios jau paseno, buvo ligotos ir neatitiko miesto medžio - želdinio sampratos. Dėl neteisingos priežiūros - karpymo - medžiai praradę buvo gražią formą, sirgo įvairiomis grybinėmis ligomis.
Gatvės pastatų fasadai buvo aptriušę, vietomis nubyrėjęs tinkas, nukritę lietvamzdžiai, taip buvo ardomas fasadų sienų mūras. Daug balkonų reikėjo remontuoti, nes kėlė pavojų vaikštantiems žmonėms.

REKONSTRUKCIJOS DARBŲ UŽSAKOVAI, KŪRĖJAI, VYKDYTOJAI.
Užsakovas - Šiaulių miesto savivaldybė.
Architektai - Rūta, Rimantas, Giedrė Stuopeliai.
Rangovas - UAB „Šiaulių kelias". Direktorius Romanas Kančauskas.

REKONSTRUKCIJOS PAGRINDINIAI SPRENDIMAI.

1. Vilniaus gatvę tvarkyti kaip polifunkcinę miesto erdvę, laikant ją labai svarbia Šiaulių miesto centro - senamiesčio dalimi.
2. Stilistiškai atkurti modernistinio tarpukario Lietuvos (Šiaulių) periodo tradiciją.
3. Išlaikyti išlikusių pastatų stilistiką, papildant juos neišvengiamais šiandienos poreikiais - negriauti išlikusių detalių ar elementų, išlaikyti architektūrinę vienovę pastate.

REKONSTRUKCIJOS ETAPAI.
I etapas (2005-2006) - nuo Tilžės iki Dvaro gatvės (atkarpos ilgis - 226 m.; tvarkomos dangos plotas - 5 222 m²; darbų vertė - 4,5 mln.Lt.);
II etapas (2006-2007) - nuo Dvaro iki Mickevičiaus gatvės (atkarpos ilgis - 151 m.; tvarkomos teritorijos plotas - 2 728 m²; darbų vertė - 3,5 mln.Lt.);
III etapas (2008 - 2009) - nuo Mickevičiaus iki Žemaitės gatvės (atkarpos ilgis - 358 m.; tvarkomos teritorijos plotas - 11 627 m²; darbų vertė - 17,9 mln. Lt.).

Bulvaro rekonstrukcija nuo Tilžės iki Žemaitės gatvės vykdyta 2005-2009 metais. Visas rekonstrukcijos ilgis - 735 m. Visas tvarkytos teritorijos plotas - 19 577 m². Darbai įvykdyti už 25,9 mln. Lt.

FUNKCINIAI SPRENDIMAI.
Išklotas aukštos kokybės grindinys, derinant raudonai rudų klinkerio trinkelių „šaligatvinėje" zonoje ir šviesiai pilko deginto granito trinkeles buvusioje „važiuojamojoje" dalyje. Taip išryškinta gatvės važiuojamosios dalies danga pabrėžia istorinę trakto svarbą bei nubrėžia galimybę važiuoti aptarnaujančiam ir spec. transportui. Visoms naujoms dangoms suprojektuoti šiuolaikinės konstrukcijos pagrindai, užtikrinantys ilgaamžiškumą ir paviršiaus lygumą. Panaudoti iš senojo miesto grindinio tašyti granito akmenys. Bulvare joks kitas transporto judėjimas nenumatytas, o pėsčiųjų ir neįgaliųjų patogumui gatvės bortai yra su nuolydžiu, užtikrinantys kokybišką dviračių, riedučių ir vežimėlių judėjimą. Siekta, kad gatvė būtų šeimos poilsio ir pramogų vieta.
Gatvė išgrįsta visu jos pločiu - apie 18,5 m ir pastatyti dvigubi šviestuvai, šviečiantys į fasadų pusę ir į gatvės ašį. Mažosios architektūros formos - stendai, suolai, inžineriniai mazgai ir kt., taip pat medžiai - dėstyti abipus gatvės eilėje, kad netrukdytų intensyviam pėsčiųjų srautui ir pramogoms. Įrengti laikinai prekybai reikalingi inžineriniai mazgai, turintys elektrą ir vandenį, kad galima būtų prekiauti ne tik ledais, bet ir užkandžiais, karštais gėrimais.
Išsaugoti meniniai akcentai, išlikę iš pirmos gatvės rekonstrukcijos: „Gyvatė", „Knyga", „Batas" ir kt. Aloyzo Toleikio skulptūra „Motinystė", kurios tik kontekstas atnaujintas, t.y. sukurtas naujas fontanas. Pėsčiųjų gatvės baigiamasis akordas - naujas fontanas „Tūkstantmečio tiltai".
Bulvare panaudoti natūralaus akmens trinkelių akmenukų apskritimai grindinio piešiniui suaktyvinti ir įvesti atraktyvumo momentą, meniniams akcentams pabrėžti.
Naujai pasodintos liepos išdėstytos gatvės perimetru iš abiejų pusių ritmingu žingsniu kas 7,5 m. Susodintos siauros lajos koloniškos liepos.
Apšvietimas įrengtas naujai, įrengiant sudvigubintus šviestuvus kas 15 m vienas prieš kitą gatvės perimetru. Atstumas tarp kiekvieno šviestuvo - 8 m. Jie išdėstyti ritmiškai eilėmis nutolę apie 5 m nuo fasadų. Dvigubi šviestuvai apšviečia gatvės ašį ir šaligatvinę dalį, todėl užtikrina reikalingą apšviestumą.
Meniniams akcentams apšviesti, pabrėžti sankryžas su skersinėmis gatvelėmis - įrengti į gatvės grindinį įleidžiami šviestuvai. Jie yra atsparūs smūgiams ir drėgmei.

Parengė Rūta Stankuvienė

























© 2006 Šiauliai TIC                  

Šiaulių turizmo informacijos centras,  Vilniaus g. 213 Šiauliai,  
Tel.: 8 41 523 110, el. paštas tic@siauliai.lt

sprendimas: Coral solutions